Morališkai, techniškai ir kitaip senstant turimam nešiojamajam kompiuteriui bei nuolat kylant dilemai - kaip pasidalyti juo, panorus paskaityt paštą ar prisijungt prie „Skype“, „GTalk“ ar kitų IM tinklų, atsirado poreikis antram asmeniniam mobiliajam įrenginiui. Kadangi panaršyti internete, paplepėti su draugais greitųjų žinučių programa daug kompiuterio išteklių nereikia, tai planšetinio kompiuterio pasirinkimas tapo visai realia alternatyva kitam nešiojamajam. Tuo labiau, kad normalaus planšetinio kompiuterio darbo laikas nuo baterijų paprastai yra gerokai ilgesnis.
Tačiau pradėjus dairytis į planšetinius kompiuterius, kilo kita problema. Gana greitai tapo akivaizdu, jog parduotuvėse ir skelbimuose siūlomi įrenginiai yra arba smarkiai perbranginti, arba pateikiamas planšetinio kompiuterio pavidalo pigus šūdas. Tie pigūs planšetai gal ir buvo neblogas pasirinkimas taip prieš metus du ar tris, tačiau dabar jie tinkami turbūt tik elektroninių knygų skaitymui, tačiau tam yra kur kas tinkamesnių įrenginių, kaip, pavyzdžiui, skaityklės su elektroninio rašalo ekranais. Todėl eilinį kartą buvo nuspręsta atsigręžti į draugišką mums didžiąją kinų tautą. :)
Nuo šio savaitgalio planuojamas svetainės „Joomla“ posistemio atnaujinimas iš 1.5 į 1.6. Galimi svetainės darbo nesklandumai. Nors teoriškai viskas turi būti tvarkoje, tačiau teorija su praktika ne visuomet sutaria.
Programiniai RAID masyvai „Linux“ sistemoje turi keletą privalumų prieš aparatinius sprendimus. Ypač, jei kalbama apie pigius aparatinius RAID valdiklius, kurie dažniausiai yra ne ką daugiau aparatiniai, nei „mdam“ sukurti masyvai. Vienas tokių privalumų - universalumas. Programinį RAID masyvą galima sukurti iš bet kokių diskų ir/arba jų skirsnių. Taip yra bent jau teorijoje. Deja!..
Yra toks anekdotinis posakis: „teoriškai arklys - praktiškai neatsikelia“. Ne kitaip ir su programiniu RAID - ne visi diskiniai kaupikliai dera tarpusavyje. Ir kas svarbiausia -- klaidos ir fiksuojamos, ir ignoruojamos, o to pasėkoje nuolat byra RAID masyvo duomenys! Būtent! RAID veidrodis lieka geras, o duomenys jame susigadina!
Na ką, vėl linksniuojam „NVidia“ kompanijos vardą. Ir, deja, vėl ne iš gerosios pusės, nes kompanija vėl pateko į nekokybiškų gaminių naujienų eilutes. Jei turite įsigiję „GeForce GTX 590“ plokštę ir kompiuteryje įdiegėte 267.52 versijos tvarkykles, kurios yra pateikiamas kartu su plokštėmis, tai turėtumėte nepatingėti užsukti į „NVidia“ svetainę ir atsinaujinti tvarkykles. Antraip jūsų kompiuterio dviprocesorinis trimatės grafikos spartintuvas gali sėkmingai padūmyti, o jums teks įrodinėti garantinio aptarnavimo skyriuje, jog jūs čia ne prie ko.
Read more: „Nvidia“ tvarkyklės klaidos gali prisvilinti GF GTX 590
Nuotolinio valdymo pultai smarkiai palengvino gyvenimą ir vartotojams, ir įrangos projektuotojams. Vartotojams nebereikia kelti savo sėdynių nuo sofų, panorus pakeisti garsumą ar perjungti kanalą. O inžinieriams atsivėrė naujos galimybės didinti įrenginių funkcionalumą, minimaliai, kiek tai yra įmanoma, apkraunant galutinio vartotojo smegeninę. Na pabandykite įsivaizduoti 20 - 30 mygtukų televizoriaus priekiniame skydelyje - vaizdelis nekoks? O dabar pabandykite "patogiai" išsirinkti reikiamą video šaltinį, televizoriaus apatinėje ar šoninėje briaunoje paslėptais mygtukais. Manau retas ginčysis, jog gausiam šiuolaikinės įrangos funkcionalumui suvaldyti reikia ir pakankamai sudėtingų pultelių.
Tačiau daugėjant įrenginių, valdomų nuotoliniu būdu - viena problema ne tik liko neišspręsta, bet ir tapo aktuali, kaip niekada. Daugėjant įrenginių - daugėja ir pultelių skaičius. Su dviem, na dar trimis įrenginiais susitvarkyti nėra didelės problemos. Tačiau svetainėje atsiradus 4 - 5 nuotoliniu būdu valdomiems įrenginiams - kiekvieną kartą prieš pradedant žiūrėti filmą reikia sužaisti žaidimą: "rask reikiamą pultelį", nes pulteliai turi savybę kur nors „pabėgti“. Neretai žaidimą prireikia pakartoti 2 - 3 kartus, nes vieną įrenginį reikia įjungti, kitą perjungti į kitą režimą ir t.t.
Praėjusių metų pabaigoje internete pasklido žinutės apie „Wicked Lasers“ išleistą 1000 mW galingumo lazerinę „rodyklę“. Kabutėse todėl, kad tokia rodykle parodyti daiktai paskui turi akivaizdžias nudegimo žymes. Šios rodyklės buvo parduodamos, kaip stilizuoti šviesos kardai iš „Žvaigždių karų“, už ką „Wicked Lasers“ pateko „Lucas Arts“ nemalonėn ir buvo buvo paduota į teismą. Tačiau jau tuomet ne vienas naujienų komentuotojas išreiškė nuomonę, kad tokias lazerines rodykles potencialiai galima rodykles galima panaudoti kaip ginklus, ne vien savigynos tikslais. Nors 1000 mW rodyklė tikrai nepadarys skylės kieno nors krūtinėje, tačiau blykstelėjus į akis tokiu spinduliu, dienos šviesos galima ir nebeišvysti ar bent visam likusiam gyvenimui matyti juodas dėmes.
Tačiau nuolatinio veikimo lazeris, nors ir šviečia gražiai, neturės tokio poveikio, kaip impulsinis. Taip yra todėl, kad trumpame impulse galima „supakuoti“ gerokai daugiau energijos, nei nuolatiniame sraute per gerokai ilgesnį laiko tarpą. Taip pat tai leidžia pasiekti gerokai didesnį galingumą, neišgarinant pačio aktyvaus lazerio darbinio kūno. Taigi natūralu, kad lazerinio pistoleto prototipui buvo pasirinktas impulsinis lazeris. Ir reikia pripažinti, kaip namudiniam lazerinės technikos entuziasto eksperimentui, šis „ginklas“ yra pakankamai pavojingas.
Read more: Ateitis ateina nejučia - savadarbis pulsinis lazerinis ginklas
Puslapis 27 iš 43