Skaitmeninė televizija į Lietuvą ėjo ėjo ir pagaliau atėjo. Tačiau tai dar nereiškia, kad ją galima žiūrėti be jokių keblumų ar kabliukų. Ypač, jei nenorima pirkti atskiro televizoriaus ir pasinaudoti po stalu stovinčiu kompiuteriu bei ant stalo stovinčiu monitoriumi. Bene daugiausiai keblumų sukelia tai, kad Lietuva nusprendė žengti vienu žingsniu toliau ir išsyk pradėti naudoti pažangesnį MPEG4 (h.264) vaizdo duomenų glaudinimo algoritmą. Bet turbūt nėra tų problemų, kurių nebūtų įmanoma išspręsti. Viskas priklauso tik nuo noro ir tam ketinamo paskirti laiko.
Šiek tiek beletristikos
Nenorintys gali neskaityti ir išsyk atversti kitą puslapį, kur bus nagrinėjama konkretūs skaitmeninės TV žiūrėjimo klausimai.
Skaitmeninė televizija, DTV, DVB-T
Lietuvoje ir visame pasaulyje skaitmeninė televizija keičia analoginę, kurios transliavimas Lietuvoje bus nutrauktas 2012 metais, o kai kurios šalys tai jau yra padariusios. Grubiai apibūdinus, skaitmeninė televizija, tai radijo bangomis perduodamas nuolatinis vaizdo failas, panašus į DVD disko, iš interneto puslapio ar kokio P2P tinklo atsisiųstą filmą. Skaitmeninis imtuvas, tiksliau jo tvarkyklės, priima pasirinkto dažnio radijo signalą ir išrenka vartotojo dominančio kanalo vaizdo skaitmeninių glaudintų duomenų srautą ir permeta jį skaitmeninės TV peržiūros programai ar daugiaterpių sistemų grotuvui, pavyzdžiui, VLC, o pastarasis siunčia juos kompiuterio vaizdo posistemei.
Srautas yra suglaudintas tam tikru vaizdo glaudinimo algoritmu (analoginis imtuvas generuoja neglaudintą skaitmeninių duomenų srautą). Skaitmeninę televiziją anksčiau pradėjusios diegti šalys naudojo MPEG2 glaudinimą, kuris taip pat naudojamas DVD Video diskuose. Tai laiko patikrintas ir plačiai paplitęs algoritmas, tačiau jis nėra labai efektyvus, todėl transliuojant didelės raiškos televiziją (daugiau, nei PAL 720x576 taškų), sunaudojama plati radijo dažnių juosta ir viename radio kanale telpa nedaug TV transliacijų. Taigi buvo nuspręsta taupyti ateičiai suplanuota naudoti MPEG4, kuris gali būti nuo 4 iki 10 kartų efektyvesnis. Taip viename radijo dažnių kanale galima sutalpinti daugiau TV programų.
Skaitmeninė transliacija turi savų privalumų (nedidelis perduodamas duomenų srautas, signalo atsparumas trikdžiams, galimybė viešai transliuoti mokamus komercinius kanalus ir pan.) bei trūkumų (gana ilgas persijungimas tarp kanalų, esant blogesniam signalui, ekrane bus daug spalvotų kvadratų, nemokamai komerciniių kanalų nebepažiūrėsi ;) ). Bet kuriuo atveju, analoginė TV jau praeitis.
Šiame straipsnelyje nagrinėjama antžeminė skaitmeninė televizija - DVB-T (DVB - Digital Video Broacast, o T - Terestrial). Turintiems palydovinės televizijos imtuvus aktualus kiek kitas - DVB-S standartas, kabelinės - DVB-C, kurie nelabai skiriasi vienas nuo kito. Kiek daugiau nuo šios trijulės skiriasi mobiliesiems įrenginiams skirtas DVB-H. Šiame straipsnyje nagrinėjamas viešųjų antžeminių, t.y. DVB-T transliacijų žiūrėjimas. O koduotus komercinius kanalus galima žiūrėti tik susimokėjus. Oficialiai ar ne, tai jau kitas klausimas. 
Imtuvai skaitmeninei televizijai priimti
Skaitmeninei antžeminei televizijai žiūrėti reikia DVB-T imtuvo. Tai gali būti vidinis PCI, PCI-Express, Express Card (nešiojamiesiems) ar išorinis USB įrenginys. Yra ir visiškai savarankiškų TV imtuvų, tačiau su kompiuteriais jie nelabai susiję. ;) Pirmasis dalykas, renkantis tokį imtuvą, tai suderinamumas sunaudojama operacine sistema. Jei naudojami „Windows“, tai problemų kils mažiau. Reikėtų tik atkreipti dėmesį į MCE pažymėtus imtuvus. Jie skirti „Windows Media Center“ tipo „Windows“ sistemoms ir gali kilti šiokių tokių keblumų juos diegiant paprastose XP ar „Vista“ sistemose. Prijaučiantiems pingvinams siūlau užsukti į „Linux TV“ svetainės viki puslapį.
Kitas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį - MPEG4 (h.264) suderinamumas. Toks įrenginys, teoriškai, turėtų rodyti Lietuvoje trasnsliuojamas programas, nes jis pats ar prie jo pateikiama programinė įranga moka dekoduoti transliuojamą vaizdo srautą ir paversti jį vaizdu. Jei imtuvas turi aparatinio h.264 dekodavimo galimybę (ją taip pat turi „Radeon“ visos HD serijos bei „GeForce“ 8400 ir naujesni vaizdo posistemiai, įdiegus AVIVO ar „Pure Video“ programas, atitinkamai), tai vaizdo dekodavimo darbą atliks imtuvas (vaizdo posistemis) ir nebus apkraunamas procesorius. Žiūrint įprastinės raiškos televiziją tai nėra labai aktualu, nes „AMD Athlon X2 5200+“ procesoriaus apkrova neviršyja 15-30 proc., tačiau panorėjus žiūrėti didelės raiškos transliacijas (palydovinės ar kabelinės TV), kompiuterio procesorius gali būti labai užimtas. Tuo pačiu aušintuvo ūžimas galiimti trukdyti mėgautis televizija.
Jei neketinama naudotis gamintojo pateikiama programine įranga ar turimas vaizdo posistemis ir jo tvarkyklės moka susitvarkyti su h2.64 turiniu, tai tuomet į MPEG4 suderinamumą nebūtina kreipti dėmesio. Transliuojamą srautą imtuvas paims be kliūčių, o ką su juo padaryti - rūpinsis programinė įranga. Aš apsistojau ties „Asus MyCinema P7131 Hybrid“. Kaina buvo nebloga, o lustas, teoriškai, suderinamas su „Linux“.
Programos skaitmeninei televizijai žiūrėti
Tokių programų yra ne viena. Iš nemokamų „Windows“ sistemoms verta paminėti (nes bandžiau...) „AltDVB“ ir „DVB Dream“. Iš komercinių - „ProgDVB“ (nemokama versija neleidžia naudoti h.264 kodekų) , „My Theater“. Skaitmeninei televizijai žiūrėti galima naudoti ir universalų grotuvą VLC, tik jį naudoti nėra itin patogu. Iš kompiuterio darant multimedia centrą, valdomą pulteliu, verta pabandyti „CyberLink Power Cinema“, tačiau reikia žiūrėti, kad pasirinkta „Power Cinema“ versija būtų suderinama su h.264, nes jokių nuostatų ši programa neduoda keisti. Bent jau gražiuoju. „Linux“ vartotojai gali naudoti „Kaffeine“, „Mplayer“ ar kitus daugiaterpių sistemų grotuvus. Tačiau paskutinį kartą, kai bandžiau pasileisti - gavosi šnipštas, nes signalo kokybė buvo prasta. Reikės pakartoti, nes dabar pakeista dislokacijos vieta ir „Windows“ sistemoje jau veikia.
Be televizijos peržiūros programų taip pat reikės h.264 kodeko. Nemokami variantai yra ffdshow ir, kaip suprantu, „DivX 7“, tačiau nei vieno jų, „DVB Dream“ nepanoro pripažinti. Teko susirasti „Core AVC“ ir jį kiek pagydyti... „DVB Dream“ suėjo ir ATI AVIVO kodekas, tačiau šiam kodekui kažkodėl niekaip netiko „Balticum“ ir „Sport 1“ kanalai. Vietoje vaizdo buvo matoma tik ryšiai žalia „košė“. Kaip rašoma forumuose, geriausią kokybę siūlo „Elecard“ sukurtas h.264 kodekas, tačiau jo išbandyti neteko.
Diegimas ir įrangos derinimas
Pats „Asus P7131" imtuvas diegiamas be jokių ypatingų niuansų. Tik tvarkykles ėmiau, ne iš CD, o iš „Asus“ svetainės. „Asus“ duoma TV ir radijos programinė įranga yra visiškas š... (net ne šlamštas). Su „LeadTek“ pateikiama „Latest WinFast PVR“ programine įranga gauta kartu su senuoju analoginiu „TV2000 XP" imtuvu ji net negali bandyti lygintis. Tačiau kitame CD pateikiamas „CyberLink powerCinema 5“ - visai kitas lygis. Bėda ta, kad ši versija nieko neišmano apie MPEG4. Taigi programo teko ieškoti pas „Google“.
Po poros dienų eksperimentų ir kreivoko draugės žvilgsnio per petį (visgi, tai buvo mano idėja likviduoti televizorių nuo miegamojo stalo ir ten pastatyti antrą monitorių), apsistota buvo ties „DVB Dream“. Programos diegimas primityvus - „Next“, „Next“ ir baigta. Taip pat įdiegiame TV žiūrėjimui reikalingą h.264 video dekoderį. Aš sustūmiau 4: „ffdshow“, „Divx7“, „Core AVC“ ir ATI AVIVO. Diegimo metu nieko derinti nereikia, nebent suleisti raminamųjų „Code AVC“ kodekui, antraip jis po 21 dienos ims ir pasius.
Teoriškai buvo galima naudoti ir „FFDShow“ ar „DivX 7“. Tam, kaip rašoma interneto puslapiuose, išsyk po „DVBDream“ programos įdiegimo, reikia pataisyti pagrindiniame programos kataloge esantį guids.ini failą ir įtraukti tokias eilutes:
H264CODECxx=DivX, {6F513D27-97C3-453C-87FE-B24AE50B1601}
H264CODECxx_DESC= DivX.
H264CODECxx=FFDShow, {04FE9017-F873-410E-871E-AB91661A4EF7}
H264CODECxx_DESC=FFD Show
Tada pirmojo paleidimo metu nurodyti H.264 kodeką - DivX. Kagangi pirmo paleidimo metu to nepadariau, tai matomai paskui h,264 pasirinkimo meniu, nei „FFDShow“, nei „DivX“ neatsirado.
Pirmo programos paleidimo metu „DVB Dream“ paprašo nurodyti imtuvo įrenginį. „Asus P7131", kaip ir daugeliui kitų, yra naudojama standartinė BDA sąsaja, todėl ją ir nurodome. Papildomų nuostatų nurodinėti nereikia. Toliau reikia suderinti atkūrimo nuostatas. Spragtelėję „Options -> Video“ meniu punktą atveriame kodekų ir filtrų langą ir išrenkame reikiamus kodekus ir filtrus:
- Video Codec - FFDShow
- Audio Codec - AC3 Filter
- Video Renderer - Video Mixing Renderer 9
- Audio Renderer - Default DirectSoundDevice
- H.264Codec - CoreAVC
Norint gauti geresnį vaizdą ir išvengti vadinamojo „šukų“ efekto - būtina sužadinti puskadrių sujungimo („deinterlace“) nuostatą. Tam vaizdo nuostatų lange “Active DirectShow filters“ lange reikia du kartus spragtelėti pele ir atsivėrusiame lange, pažymėti laukelį ties „blend“. Jei žinoma, kad vaizdą toliau dar apdoros vaizdo posistemis, tai galima pažymėti „hardware“. Tuomet puskadrių suliejimo nuostatas reikėtų derinti vaizdo plokštės nuostatų derinimo programa - AVIVO ar „Pure Video“. Tuo pirminis programos derinimas ir baigtas.
Iš pirmo karto „DVBDream“ nerado kanalų, tai į dažnių sąrašą (Options -> Frequency list) įtraukiau visus tris variantus: „DVB-T UK“, „DVB-T Berlin“ ir „DVB-T Europe“. Nieko daugiau nekeisdamas, išsaugau dažnių lentelę ir atvėrtau kanalų paieškos lauką (Channels->Scan). Paieškai sutrumpinti, galima sužadinti Options-> Transponders meniu punktą ir palikti tik savo regiono dažnių juostas. Po keleto minučių kairiame programos lange buvo kelios dešimtys kanalų, iš kurių teko pramėtyti komercinius kanalus, kurių žiūrėti nemokamai nepavyks.
„Connax“ kodavimo sistema, tai ne šuns pypas ir nulaužti jos nepavyks. Vienintelis būdas žiūrėti pigiau, tai keliems užsisakyti paslaugą ir paskui internetu dalintis kortele, perduodant kanalo dekodavimo kodus internetu. Tokia sistema veikia palydovinės skaitmeninės televizijos sistemoms ir tam internete yra pateikiama nemažai programų. Visai tikėtina, kad jas galima pritaikyti ir DVB-T sistemoms, tačiau šios pastangos vargu ar vertos tų sutaupytų pinigų. Nebent dėl sportinio intereso arba morališkai nusiteikus nenulipti nuo televizoriaus.
Na, o FTA („Free To Air“) kanalus galima ir reikia žiūrėti nemokamai. Ir taip ten jau koks penktadalis laiko -- reklamos. Kadangi programa sėkmingai sugebėjo įrašyti TV transliacijas („Channels -> Record“ ir „Channels ->Scheduler“) į diską ir paskui sėkmingai pavyko atkurti ątą TS formato įrašą, tai sekantis planas -- įrašyti ir automatiškai išsikarpyti reklamas. 
Kitoje ar kitose šios straipsnių serijos dalyje bus nagrinėjamas nuotolinio pultelio paleidimo problemos, bei jau minėta reklamų problema. Taip pat planuoju patobulinti vaizdo kokybė, nes dabar ekrane rodomas vaizdas šiek tiek trūkčioja, nors procesoriaus apkrova ir nesiekia nė 20 - 30 proc. Taipogi planuojama kaipnors išbandyti „DivX“, „FFDShow“ kodekus, gal vaizdas su jais bus geresnis.