Programinė įranga
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Žinių bazė
- Skaitytojų: 3313
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Žinių bazė
- Skaitytojų: 2941
Ar nešiojamuoju kompiuteriu galima žaisti žaidimus? Jei taip, kokio reikia?
Nešiojamasis kompiuteris beveik nesiskiria nuo įprasto. Didžiausias skirtumas tas, kad į nešiojamuosius paprastai dedamos smulkesnės ir mažiau energijos eikvojančios, todėl mažesnės spartos dalys. Tačiau nešiojamajame ir įprastame kompiuteriuose įrengus tokius pat komponentus, spartos atžvilgiu jie bus lygiaverčiai.
Jei nešiojamuoju kompiuteriu planuojate žaisti žaidimus, ypač – sudėtingos trimatės grafikos, rinkitės neekonominės klasės procesorių („Athlon“, „Pentium“ ar „Core Duo“) ir spartų neintegruotą grafikos posistemį. Kuo spartesni komponentai, tuo geriau veikia žaidimai, tačiau tokio kompiuterio kaina gali viršyti 4500 – 5000 Lt. Pavyzdžiui, „Alienware Aurora m9700“ kompiuterių kainos prasideda nuo 1700 JAV dolerių (apie 4600 Lt), o brangiausi „Aurora mALX“ kainuoja net 4500 JAV dolerių (apie 12 000 Lt).
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Žinių bazė
- Skaitytojų: 2872
Turiu du kompiuterius, kurių vienas prijungtas prie interneto. Tuo pačiu kabeliu prie interneto norėčiau prijungti ir antrą kompiuterį, tačiau nenoriu pirkti kelvedžio.
Net jei kelvedžio pirkti nenorite, jums vis tiek teks įsigyti antrą tinklo plokštę ir vadinamąjį verstą tinklo kabelį kompiuteriams sujungti. Interneto ryšio dalijimas priklauso nuo naudojamos operacinės sistemos. Išsamias instrukcijas, kaip „Windows XP“ parengti interneto ryšio dalyboms, rasite šiose svetainėse: http://www.annoyances.org/exec/show/ics_xp
http://info.connect.com.au/docs/dialing_in/ICS/ics_xp.html
Patarimų, kaip interneto ryšį padalyti naudojantis „Linux“ sistemomis, ieškokite:
http://www.tldp.org/HOWTO/IP-Masquerade-HOWTO/index.html http://www.linuxquestions.org/linux/answers/Networking/Linux_Router http://rob.pectol.com/content/view/3/1/
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Žinių bazė
- Skaitytojų: 2680
Nusipirkau „GeForce 7800GS“ vaizdo plokštę, „atrakinau“ uždraustas naudoti lusto dalis, tačiau pradėjęs spartinti pamačiau, kad atmintinės dažnis vietoj 1200 MHz yra 600 MHz. Tą patį rodo ir kitos programos, pavyzdžiui, „Everest“. Ankstesnės „GeForce 6600GT“ plokštės dažniai buvo 500 MHz RAM, 900 MHz GPU. Ar tai gedimas?
Ne, tai nėra gedimas. Tiesiog jūsų vaizdo plokštėje įrengta dvigubos spartos atmintinė – „Double Data Rate“. Tokio tipo atmintinėse vienu darbo taktu perduodami du duomenų rinkiniai, todėl atmintinė dirba dukart sparčiau nei įprastai. Dėl šios priežasties gamintojai nurodo ne tikrą darbo dažnį, o atitinkantį darbo spartą (vadinamasis efektyvus darbo dažnis). Jūsų ankstesnėje vaizdo plokštėje veikė įprasta dinaminė atmintinė, kuri vienu taktu perduodavo vieną duomenų rinkinį, todėl efektyvus darbo dažnis atitiko realų.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Žinių bazė
- Skaitytojų: 2853
Kuo „Windows“ skiriasi nuo „Linux“? Kuri yra geresnė, pažangesnė?
„Windows“ operacinė sistema – „Microsoft“ kūrinys. Ji veikia tik x86 architektūros kompiuteriuose, neskaitant specialių versijų, skirtų delniniams kompiuteriams ir mobiliesiems telefonams. Taigi visa vidinė „Windows“ struktūra ir išeities tekstai yra „Microsoft“ komercinė paslaptis.
„Linux“ – Linuso Torvaldso sukurta „Unix“ operacinių sistemų branduolio kopija. Per penkiolika gyvavimo metų „Linux“ buvo pritaikyta daugeliui kompiuterių ir buitinės elektronikos architektūrų. Tam, kad „Linux“ taptų visaverte operacine sistema, ją reikia papildyti pagalbine programine įranga. Kadangi „Linux“ yra atvirojo kodo programa, ją gali kurti ir platinti kiekvienas, tačiau visus pakeitimus būtina paskelbti viešai, kad jais galėtų pasinaudoti ir kiti vartotojai. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių per penkiolika metų iš studento laboratorinio darbo „Linux“ virto visaverte operacine sistema.
Vienareikšmio atsakymo į antrąjį klausimą būti negali. Atsižvelgiant į vartotojo poreikius ir naudojimo sąlygas, geresnė gali būti ir „Windows“, ir „Linux“. Tiesa, dėl architektūrinių ypatumų „Windows“ iš principo gali būti ne tokia saugi kaip „Linux“, tačiau ir ji gali būti saugi, o „Linux“ galima nuderinti iki visiškos „saugumo skylės“.