Ar ilgas, nepertraukiamas darbas (pavyzdžiui, savaitę) kenkia kompiuteriui?
Jei kompiuteris sutvarkytas – nekenkia. Patys pavojingiausi momentai įrenginiui – jo įjungimas ir išjungimas. Tuo metu teoriškai gali susidaryti įvairūs įtampos šuoliai ir sugadinti kompiuterio įrangą. Ilgalaikis darbas kompiuteriui kenkia tik tuo atveju, jei jis nepakankamai aušinamas. Nors šiuolaikinė elektronika yra patikima, tačiau nereikėtų pamiršti, kad bet kuri elektros įranga – potencialus gaisro šaltinis. Taigi patartina pasirūpinti ir gera kompiuterio ventiliacija.
Negaliu prisijungti prie interneto bevielio ryšio tinklu – jame klientai atrenkami pagal plokštės MAC adresą. Ryšys tikrai veikia, nurodžiau IP adresą, tinklo trafaretą (netmask), kelvedį (Gateway), DNS adresus, tačiau prisijungti nepavyksta (lyginau su kitais kompiuteriais). Prie kitų tinklų prisijungiu be didelio vargo.
Visiškai tikėtina, kad priežastį jūs jau nurodėte pats – klientai atrenkami pagal plokštės MAC adresą. Greičiausiai jūsų kompiuterio tinklo plokštės MAC adresas nėra užregistruotas bevielio tinklo prieigos taške arba interneto kelvedyje. Susisiekite su tinklo administratoriumi ir paprašykite užregistruoti jūsų kompiuterio adresą.
Kaip pereiti nuo „Outlook Express“ programos prie „Microsoft Office Outlook“? Abi jos įdiegtos į kompiuterį.
Pirmiausia „Outlook“ programoje sukurkite naują el. pašto abonementą – tokį pat kaip ir „Outlook Express“ programoje (ToolsAccounts AddMail). Tai padarę įsitikinkite, kad programa gali prisijungti prie tarnybinės stoties ir gauti paštą.
Seniems laiškams ir adresų knygelei į „Outlook“ importuoti sužadinkite duomenų importo bei eksporto vediklį (File Import and Export). Atsivėrusiame lange pasirinkite Import Internet Mail and Adresses Outlook Express 4.x, 5.x, 6.x ir nurodykite, ką norite importuoti: žinutes, adresus, pašto taisykles.
Kokį TV+FM imtuvą patartumėte pirkti, į kokius duomenis reikėtų atsižvelgti ieškant palydovinės televizijos antenos? Imtuvui planuoju skirti apie 200 litų.
Paprasti televizijos imtuvai netinka palydovinėms programoms žiūrėti, tad jei pirksite tik palydovinę anteną ir paprastą televizijos imtuvą, palydovinių transliacijų žiūrėti negalėsite. Tam teks įsigyti palydovinės televizijos imtuvą, pavyzdžiui, „Hauppauge Nova S Plus“, „KWorld TV DVBS100“ PCI plokštes. Tačiau norint žiūrėti mokamas televizijos transliacijas kompiuteriniai palydovinės televizijos imtuvai gali kelti bėdų: į juos paprastai negalima įstatyti transliacijų dekodavimo kortelės.
Renkantis antžeminės televizijos imtuvą, patartina atkreipti dėmesį į universalų analoginės ir skaitmeninės (hibridinį) televizijų imtuvą. Tačiau perkant reikėtų išsiaiškinti, ar jis gali priimti Lietuvoje transliuojamas MPEG4 (H.264) formato skaitmeninės televizijos transliacijas. Nors šios transliacijos kol kas yra matomos tik Vilniuje ir jo prieigose, tačiau jau kitąmet skaitmeninės televizijos transliacijos turėtų būti pradėtos ir kituose Lietuvos miestuose.
Ne visi skaitmeninės TV imtuvai gali dekoduoti MPEG4 suglaudintą duomenų srautą. Tokie imtuvai lietuviškas TV transliacijas galės rodyti tik į kompiuterį įdiegus programinį MPEG4 srauto dekoderį. „Kompiuterijos“ forumo diskusijoje apie TV imtuvo pasirinkimą (http://kompiuterija.lrytas.lt/forumas/topic_show.pl?tid=102842) pateikta ir keletas su tuo susijusių nuorodų.
Gerus TV imtuvus gamina bendrovės „Hauppauge“, „Leadtek“, „Avermedia“, „Pinnacle“, „KWorld“, tačiau internete teko skaityti neigiamų atsiliepimų apie kartu su „Pinnacle“ ir „KWorld“ imtuvais pateikiamą programinę įrangą.
Stebina vykstanti „kova“ su piratavimu. Didžiųjų Lietuvos interneto paslaugų teikėjų FTP tarnybinės stotys, leidžiančios keistis duomenimis, tiesiog prikimštos piratinių programų ir filmų kopijų. Deja, autorių teisių agentūrų priekaištų girdėti neteko. Kodėl?
Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, tokių FTP tarnybinių stočių administratoriai gali būti įspėti dėl neteisėto turinio ir privalo pašalinti ar kitaip uždrausti jį pasiekti, antraip patys gali būti apkaltinti prisidedantys prie neteisėto įrašų platinimo. Tačiau, vadovaujantis tais pačiais įstatymais, interneto paslaugų teikėjai gali būti neatsakingi už savo vartotojų neteisėtą veiką, jei apie ją nieko nežinojo.
Be to, kol kas dar nėra institucijos, kuri galėtų stebėti visas Lietuvos FTP tarnybines stotis ir, aptikusi autorių teisių pažeidimų, informuoti jų administratorius ar imtis kitų priemonių. Dauguma šių FTP tarnybinių stočių yra prieinamos tik konkretaus interneto paslaugų teikėjo klientams.
Anot Verslo programinės įrangos aljansui atstovaujančios advokatų kontoros „Pranckevičius ir partneriai“ advokatės Editos Ivanauskienės, ATPK 214.10 ir BK 192 straipsniai numato atsakomybę už neteisėtą kūrinio ar jo dalies atkūrimą komerciniais tikslais. Neįrodžius komercinių tikslų, gali būti sudėtinga apkaltinti vartotojus, neteisėtai platinusius autorių teisėmis apsaugotus kūrinius. Tiesa, Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimu vienas autorių teisių pažeidimo bylos subjektas buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto autorių teisėmis apsaugotų kūrinių platinimo, neįrodžius komercinių paskatų.
Pasak advokatės, yra siūloma Lietuvos įstatymų pataisa, numatanti atsakomybę už padarytą žalą, nepriklausomai nuo neteisėtos veikos paskatos. Jei toks įstatymas bus priimtas, už autorių teisėmis apsaugotų kūrinių skelbimą interneto paslaugų teikėjų tarnybinėse stotyse atsakys patys vartotojai. Radus pažeidimų, paslaugų teikėjai turės perduoti visą žinomą informaciją apie tai, kuris vartotojas įkėlė autorių teisėmis apsaugotus kūrinius.
