Sulėtėjo kompiuterio darbas. Man atrodo, jog tai įvyko po to, kai įsivedžiau spartesni internetą (šviesolaidinį). Gal po interneto pakeitimo reikia perkonfiguruoti kompiuterį? Taip pat naudojuosi nemokama „F-Secure“ antivirusine programa. Gal ji gali lėtinti kompiuterio darbą, o gal tai Torrentai trukdo?
Interneto ryšio pakeitimas neturi turėti tiesioginės įtakos kompiuterio darbui. Netgi priešingai, spartesnis interneto ryšys neretai sudaro spartesnio kompiuterio darbo įspūdį („experience“), jei kompiuteriu buvo daug naršoma ar naudojamos nuo tinklo priklausančios programos ar paslaugos. Pavyzdžiui, spartesniu ryšiu turėtų džiaugtis „GMail“, „Facebook“ ir kitų panašių interneto svetainių lankytojai ar gyventojai. Spartesnis interneto ryšys taip pat turėtų paspartinti internetinių žaidimų darbą, o ypač veikiančių interneto naršyklės pagrindu.
Visos antivirusinės programos, jei jose yra aktyvi realaus laiko apsaugos funkcija, daugiau ar mažiau lėtina kompiuterio darbą, nes kompiuteriui tenka antivirusinės programos prašymu papildomai apdoroti kiekvieną operacinės sistemos atveriamą failą. Tačiau, jei „F-Secure“ antivirusine programa naudojotės iki šiol - tai ji neturėtų būti tiesiogine kompiuterio darbo sulėtėjimo priežastimi.
Labiausiai tikėtinas kompiuterio darbo spartos mažėjimo kaltininkas - „Bitttorrent“ tinklo rinkmenų apsikeitimo programos. Šios programos naudoja daug kompiuterio išteklių. Jos atveria daug ryšio seansų, darbui su kitais tinklo kompiuteriais, jos atveria daug failų vienu metu, o tai duoda papildomo darbo operacinei sistemai bei joje veikiančiai antivirusinei programai. Jei kompiuteryje yra naudojama integruotas tinklo posistemis (o taip yra turbūt 99,5 proc. dabartinių namų asmeninių kompiuterių), tai jis neretai jis taip pat gali lėtinti bendrą darbo spartą, apkraudamas kompiuterio procesorių tinklo duomenų apdorojimu.
Šios apkrovos galėjo būti nepastebimos, kol interneto ryšio sparta buvo nedidelė (iki 2-5 Mbps). Tačiau pradėjus naudoti šviesolaidiniu pagrindu veikiantį interneto ryšį, kurio sparta gali būti 100 Mbps ar net 1000 Mbps (vietiniame IPT tinkle, savaime aišku), kompiuteriui jau gali tapti per sunku susidoroti su šiomis užduotimis.
Ar „Bittorrent“ programa yra darbo sulėtėjimo kaltininkė yra nesunku pariktinti - tiesiog apribokite failų siuntimo spartą kokiu 100-300 Kbps, leiskite programai siųsti ne daugiau 2-5 failų vienu metu ir atverti ne daugiau 50 ryšio seansų. Jei kompiuteris atgaus ankstesnę darbo spartą - teks atidžiau derinti „Bittorent“ programą arba naujinti kompiuterį ar bent jau pagrindinės plokštė ir/arba tinklo plokštės tvarkykles.
Kažkiek gali padėti ir diskinių kaupiklių diskų optimizavimas, pasitelkus dfragmentavimo programą, ypač jei diskiniai kaupikliai yra pripildyti daugiau, nei 85-90 proc. jų maksimalios talpos (t.y. naudojama daugiau, nei 85 GB vietos 100 GB diske). „Windows“ sistemose ją galima sužadinti paspaudus dešiniuoju pelės klavišu ant „My Computer“ ir pasirinkus „Manage“. Atsivėrusioje „Computer Management Console“ reikia išsirinkti „Storage -> Disk Defragmenter“.
„Linux“ ir „Apple“ sistemose aktyvaus disko defragmentavimo programų, kaip ir nėra, nes šių OS failinės sistemos nelinkusios taip greitai fragmentuotis, todėl OS kūrėjai nenumatė tokių priemonių. Nepaisant to, ilgainiui (po 3-4 metų aktyvaus rašymo, trynimo ir naujų failų kūrimo) jos taip pat fragmentuojasi ir jas reikia arba defragmentuoti „offline defragmenter“ priemonėmis arba paprasčiausiai perkurti, nukopijuojant duomenis į archyvinį diską ir sužymėjus skirsnių, sukopijuojant duomenis atgal.
Tačiau defragmentavimas kompiuterio darbą sulėtina tik atveriant failus, t.y. aktyviai mirksint ar šviečiant diskinio kaupiklio indikatoriui ant korpuso. Jei kompiuteris veikia lėtai, o diskinis posistemis nėra labai aktyvus (indikatorius vangiai mirkčioja), tai defragmentavimas nepadės (nors ir nepablogins situacijos).