Turiu nešiojamąjį kompiuterį, kurio CD-ROM įrenginys yra sugedęs ir kuriame nėra diskelių įrenginio. Kaip įdiegti „Windows XP“? Tai padaryti mėginau prijungęs diską prie stalinio kompiuterio, tačiau kai įstačiau diską į nešiojamąjį kompiuterį, sistema neveikė. Turiu išorinį USB CD-ROM įrenginį.
Į kitą kompiuterį įdiegta „Windows XP“ sistema greičiausiai neveiks, nebent kitas kompiuteris bus identiškas. Jei nešiojamąjį kompiuterį galima įkrauti iš USB CD-ROM įrenginio, patikimiausia būtų prijungti išorinį CD-ROM įrenginį ir, įkrovus kompiuterį iš „Windows XP“ diegimo disko, įdiegti sistemą.
Jei tokios galimybės nėra, „Windows“ įdiegti bus sudėtingiau. Pirmiausia prijunkite nešiojamojo kompiuterio diską kaip papildomą ir suskaidykite jį FAT32 skirsniais. NTFS greičiausiai netiks, nes DOS tvarkyklė, leidžianti rašyti į NTFS skirsnius, nėra laisvai platinama. Norint diegti į NTFS skirsnį, reikia veikiančios „Windows“ sistemos, įrašytos į CD diską (htp://www.nu2.nu/pebuilder). Sužymėję skirsnius, į vieną jų (jei sukūrėte keletą) nukopijuokite (pavyzdžiui, į install) „Windows“ diegimo disko i386 katalogą. http://www.bootdisk.com ar kitur raskite DOS įkrovos diskelio arba CD atvaizdo rinkmeną ir sukurkite įkrovos laikmeną. Kai jau būsite pasirengę diegti, prijunkite šį kaupiklį kaip pagrindinį ir įkraukite stalinį kompiuterį iš parengtos laikmenos. Norėdami įdiegti „Windows XP“, sužadinkite i386 katalogo winnt.exe programą. Pavyzdžiui, jei diegimo rinkmenos bus įrašytos į D: disko install katalogą, duokite komandą d:installi386winnnt.exe. Dėmesio, nežymėkite („do not format“) skirsnio, jei diegiate į tą patį skirsnį, kuriame yra diegimo rinkmenos.
Diegimo metu nepražiopsokite pirmosios kompiuterio perkrovos. Po jos kompiuterį iš karto išjunkite, kad diegimo vediklis nespėtų pradėti antro sistemos diegimo etapo. Pirmojo metu tik kopijuojamos naujos rinkmenos ir sudaroma pirminė įkrovos tvarkyklė. Išjungę kompiuterį, išimkite kaupiklį ir įdėkite jį į nešiojamąjį kompiuterį. Jums įjungus nešiojamąjį kompiuterį, jau sukurta įkrovos tvarkyklė įdiegs „Windows“ būtent jūsų nešiojamajam kompiuteriui. Jei norėsite, FAT32 į NTFS galėsite paversti convert c: /fs:ntfs komanda.
Kokius laidus ir į kuriuos lizdus reikia kišti, norint kompiuterį prijungti prie 5.1 namų kino sistemos? Kompiuteryje įrengta „ABIT VT7“ pagrindinė plokštė.
Atsakyti, kokius laidus naudoti, negalime, mat tai priklauso nuo jūsų 5.1 namų kino sistemos. Jei namų kino įrangoje numatyta skaitmeninė sąsaja, ją ir rinkitės, o jei tik analoginė – teks jungti tris laidų poras.
Norėdami naudotis skaitmenine sąsaja, įsigykite S/PDIF šviesolaidį ir juo sujunkite kompiuterį su namų kino įranga (paveikslėlyje lizdas pažymėtas pilka spalva). Jei namų kino įrangoje skaitmeninės garso įvesties nėra, įsigykite analoginio signalo laidus. Šių laidų kompiuterio pusėje turi būti 3,5 mm kištukai (tipinis buitinės aparatūros ausinių kištukas), o namų kino pusėje – tokie, kad tiktų jūsų garso sistemai (3,5 mm, „tulpės“, XLR ar pliki laidai, įkišti į gnybtus). Jums reikės trijų laidų. Į juodos spalvos lizdą junkite centrinės bei žemųjų dažnių kolonėlių signalo laidą, į žalios – priekinių kairės ir dešinės kolonėlių signalo laidą, o į geltoną – galinių kairės ir dešinės kolonėlių signalo laidą.
Kokios jungtys turi būti namų kinui skirtame laido gale, sužinosite pavartę namų kino vartotojo vadovą. Jei jungtys vis dar kelia abejonių, pasiimkite namų kino bei kompiuterio pagrindinės plokštės vadovo knygeles ir apsilankykite kokioje nors elektronikos prekių parduotuvėje, pavyzdžiui, „Lemonoje“. Pagrindinės plokštės garso išvesčių lizdai aprašyti 2 – 15 puslapiuose. Jei knygelės neturite, vartotojo vadovą rasite ABIT puslapyje http://www.abit-usa.com/products/mb/ products.php?categories=1∓model=162
Kokią galingiausią vaizdo plokštę galima įrengti AGP 4x sąsajos kompiuteryje?
Nors AGP sąsaja jau yra moraliai pasenusi, tačiau daugelis vartotojų neskuba atnaujinti savo kompiuterių ir neketina pirkti pagrindinės plokštės su „PCI Express“ magistrale. Taigi gamintojai priversti gaminti vaizdo plokštes, skirtas šiai magistralei, nors ATI ir „NVidia“ jau yra oficialiai paskelbusios, kad naujų lustų AGP sąsajai pritaikyti neketina. Paprastai AGP plokštės yra brangesnės už „PCI Express“, mat gamintojams tenka dėti specialius derintuvus, gebančius pritaikyti „PCI Express“ lustą AGP sąsajai.
Jei gamintojai dar kartą nepersigalvos, našiausios AGP sąsajos plokštės, kurias dabar galite įsigyti, turės „NVidia GeForce 7800GS“ arba „ATI Radeon X1600 Pro“ grafinius lustus. Tiesa, prieš pirkdami naują našų spartintuvą patikrinkite, ar pakankamas jūsų kompiuterio maitinimo šaltinis. Esant nepakankamam jo galingumui, pakeitus vaizdo plokštę kompiuteris pradeda veikti nestabiliai. Apytikslį šaltinio galingumą apskaičiuosite http://www.utcache.com/power.asp svetainėje. Tiesa, jei planuojate pirkti pigų maitinimo šaltinį (iki 80–90 Lt) – drąsiai rinkitės dar 50–70 W galingesnį.
Naudojuosi „OMNI Connect“ interneto paslaugomis. Norėčiau sužinoti interneto paslaugų teikėjo FTP tarnybinės stoties adresą.
„Omnitel“ FTP tarnybinės stoties adresas yra ftp://ftp.omnitel.net, tačiau nesitikėkite šioje stotyje rasti filmų, muzikos ar programų. Joje pateikiama tik „Omnitel“ paslaugų programinė įranga, naršyklės ir kitos nemokamai platinamos programos.
Ne visi interneto paslaugų teikėjai nori savo tinkle įrengti tarnybinę stotį, kuria dažnai neteisėtai platinama autorių teisėmis apsaugota informacija. Be to, tik birželio pradžioje „Omnitel“ pradėjo tiekti trečiosios kartos mobilųjį ryšį, tinkamą filmams ar kitai daug vietos užimančiai informacijai siųsti.
Procesorių aprašuose būna nurodyta: „Hyper-Threading Technology“. Ką reiškia šis užrašas?
„Hyper Treading“ – tai į „Intel“ procesorius diegiama technologija, padedanti efektyviau išnaudoti procesorių išteklius. Programų instrukcijos vykdomos konvejeriu: kol vienos apdorojamos, kitos rengiamos ir perduodami anksčiau įvykdytų instrukcijų duomenys. Deja, ne visada pavyksta gerai sudėti instrukcijas į konvejerį (jos neretai būna susijusios, t.y. pradedamos rengti tik tada, kai įvykdomos ankstesnės), todėl dalis procesoriaus išteklių stovi be darbo.
Kad taip nenutiktų, „Intel“ inžinieriai nusprendė leisti vienu metu apdoroti ne vienos, o dviejų programų instrukcijas. Operacinė sistema (OS) tokį procesorių mato kaip du, todėl vienu metu pateikia dvi užduotis. Gavęs kelių programų instrukcijų seką, procesorius geba veiksmingiau išnaudoti savo išteklius.
Taikant „Hyper-Threading“ technologiją, darbą galima paspartinti iki 20 – 30 proc., tačiau OS ir programos (jei norima, kad sparčiau veiktų viena programa) turi gebėti naudotis keliais procesoriais. Tam tikrais atvejais „Hyper-Threading“ darbo spartą gali net sumažinti 5 – 10 proc. Beje, HT santrumpa gali būti žymima ir AMD „Hyper Transport“ didelės spartos duomenų perdavimo magistralė, naudojama AMD procesoriuose.
