Kas yra infraraudonųjų spindulių sąsaja? Kur ji dažniausiai naudojama? Ir koks jos veikimo principas?
Infraraudonųjų spindulių sąsaja (IR) tai seno tipo duomenų perdavimo sąsaja, dažniausiai naudota mobiliuosiuose įrenginiuose: nešiojamuosiuose ar delniniuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose. Šiuolaikiniuose įrenginiuose IR sąsaja beveik nenaudojama ir labai retas įrenginys, ypač skirtas namų vartotojų rinkai, ją turi. Šiuo metu ją beveik baigia išstumti radijo ryšio sąsajos, tokios kaip „Bluetooth“. Šią sąsają galima nesunkiai aptikti atidžiau apžiūrėjus įrenginį - jo šone turėtų būti matomas tamsaus plastiko langelis, kuris turėtų būti neuždengtas padėjus įrenginį ant stalo įprastiniu būdu (t.y. ne ant šono ar kitaip).
IR sąsaja veikia tuo pačiu principu, kaip ir nuotolinio valdymo pulteliai televizoriui ar muzikiniam centrui. Skirtumas tik tas, kad kompiuteriuose ar telefonuose montuojama dvipusio ryšio sąsaja, galinti ir siųsti, ir priimti duomenis, tuo tarpu kai pultelis gali tik siųsti duomenis. Pasitelkus specialias programas mobiliuosius telefonus ar delninukus, turinčius IR sąsają, galima paversti universaliais programuojamais buities įrenginių pulteliais.
Veikimo principas yra paprastas - IR siųstuve yra šviesos diodas, šviečiantis akiai nematoma šviesa. Perduodamas signalas yra paverčiamas šviesos impulsų seka. Šį mirksėjimą fiksuoja imtuvo jutiklis, jautrus infraraudoniesiems spinduliams ir atkuria perduotą signalą. Duomenų perdavimo sparta yra nedidelė ir paprastai dirba įprastinėmis nuosekliajam prievadui (COM) spartomis, kurios neviršija kelių šimtų kilobitų per sekundę.
Beje, nors žmogaus akis yra nejautri infraraudoniesiems spinduliams, tačiau ji yra matoma kitiems gyvūnams. Pavyzdžiui, akvariumuose auginamos auksinės žuvelės puikiai mato šiuos spindulius, todėl nereikėtų gąsdinti gyvūnų, „švietaliojant“ nuotolinio valdymo pulteliu į akvariumą. Jos ir taip prisižiūri IR atspindžių, sklindančių nuo televizoriaus ar kitų blizgių paviršių.